zvėbti

zvė̃bti, -ia, -ė intr. RŽ, NdŽ 1. Š, Dglš, Prn, Švn verkti (ppr. negražiai), zvembti: Nu kas dar šitai mergšei: tik zvė̃bia ir zvė̃bia Rdm. Palikti, būdavo, vieni zvėbsim zvėbsim, zvėbsim zvėbsim ir užmiegam Nmn. Tėvai keikias, vaikai zvė̃bia! Nors užsikišk ausis ir bėk Krsn. 2. Š bliauti: Avis zvė̃bia Tvr.